- tūtuoti
- tūtúoti, -úoja, -ãvo K, K.Būg, Rtr, LVIV289, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; Ser, tutúoti NdŽ; BzB333, M, L 1. intr. Kos57, Sl pratisai rėkti, trimituoti (apie gulbes, gerves, žąsis ir kt.): Atskrenda skrenda pulkas gulbelių, kaip jos gražiai tūtuoja LTR(Skp). Baltos gulbelės sunkiai mojuoja sparnais, garsiai tūtuodamos ieško vietos, kur nusileisti Žem. Tik senės žąsys ir žąsinai tūtuodavo kaip klarnetai A.Mišk. ║ N, NdŽ, KŽ kvarkti, ūkti, pypti (apie varles, bites ir pan.): Varlės vandenyje tūtúoja balsu JD219. Jaunos motinėlės prieš skildamos tūtuoja Ds. ║ šaižiai signalizuoti, pypsėti (apie mašinas): Automobiliai baimingai tūtavo Šlč. Pro šalį, tūtuodami visokiausiais balsais, plaukė laivai sp. ║ švilpti, ūžti (apie vėją): Juose (ražienų stiebuose) tūtuoja uždusęs vėjas rš. 2. intr. rėkti (apie dudutį): Tututis tutúoja J. Klausiaus, kaip sodne raiboji gegutė kukuoja, linksmai luputis tutuoja J.Bil. 3. intr. NdŽ gurgėti, burbuliuoti, pūkščioti (apie alų): Alaus statinė, visą savaitę tūtavusi, nesiliovė putojusi K.Bor. Nešventintoj statinėj kliuksi vynas. Tutuoja kaip nerūgusi gira B.Sruog. Butelėlis striukakaklis jau nebetutuoja NS486. 4. intr. K, J.Jabl dūduoti, trimituoti: Skudučiais, sakydavo, ir groja, ir tūtúoja Ds. Čionykščiai lietuviai mėgsta skudučiuoti – tūtuoti Vaižg. Turit trūbomis trūbyti (paraštėje tūtuoti) BB4 Moz10,10. ║ skleisti pratisą melodingą garsą (apie muzikos instrumentus): Ir taip pasidabinus skuba vakarėlin, kur smuikai ir ragai tūtuoja meiliai B.Sruog. 5. intr., tr. dainuoti (ppr. sutartines): Tūtúodavom kaip ir gulbės Dgč. Anos rokavimus tūtuoja pirma pora vienas vieną pavaduojant, bet kartu vis du tegieda Kos176. Kada užeidavo an seilės, tai ir tūtuodavom LTR(Dgč). 6. intr. raudoti (balsu): Netūtuok, da nežinia, ar mirs PnmR. 7. tr. gerti: Gersime midų, tūtuosim ir susiedams duosim J. Gersim tūtúosim, niekam neduosim Škn. ║ intr. JT285 girtauti, triukšmingai linksmintis: Abudu atėjo i tūtãvo pardien Mžš. Paliko betūtúoją beliūliuoją restorane Šts. Gerai klega, turi būt, seniai jau tūtuoja Žem. 8. intr. lėtai, sunkiai, vos ne vos vaikštinėti, slampinėti: Senučiukas tūtúodavo apie namus su lazdele Ut. ^ Keturi tūtuoja, penktas šluoja (arklio kojos ir uodega) J.Jabl. \ tūtuoti; atitūtuoti; ištūtuoti; nutūtuoti; patūtuoti; partūtuoti; pratūtuoti; pritūtuoti; sutūtuoti; užtūtuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.